Rimas Valeikis – menininkas, kurį žino ne tik suaugusieji, bet ir vaikai. Anot jo, kurti mažiesiems skirtas knygeles yra vienas smagiausių dalykų gyvenime, nes tai būdas įkvėpti gyvybę naujam pasauliui, kuris ne vienam bus ne ką mažiau tikras nei tas, kuriame gyvename mes visi. Naujausias jo kūrinys „Akvariumo istorijos. Eglės Spyglės paslaptis“ kviečia į povandeninį pasaulį ir pasakoja apie toleranciją, savo vietos paieškas ir tikrą draugystę. Tai ne tik smagi, spalvingai iliustruota istorija, bet ir būdas vaikams parodyti, kad geriausia – būti savimi.
Autoriaus teigimu, kiekvienas žmogus yra genijus, tačiau kiekvienam genijui reikia tinkamos aplinkos, kurioje jis galėtų atsiskleisti. Pavyzdžiui, jei žuvis verčiama lipti į medį, ji tikrai nesijus šauni ir viską galinti. Todėl kiekvienas turi atrasti savo privalumus, išmokti juos panaudoti. Su tokiu iššūkiu ir susidūrė pagrindinis knygelės herojus Vincentas 2.
R. Valeikio pašaukimas – kurti istorijas ir piešti – atsiskleidė vaikinui sulaukus 14-os. Tai įrankiai, kuriais jis įprasmina save, kurie džiugina ir suburia kitus, padeda akimirksniu perkelti žmones iš vienos realybės į kitą.
„Juk dažnai nutinka taip, kad šalia gyvenantį kaimyną pažįstame mažiau už kokį nors filmuko ar
knygos personažą. Tada ir kyla klausimas, kuris iš jų visų yra tikresnis,
– kaimynas ar išgalvotas veikėjas?“, – svarsto
R. Valeikis. Vaikiškomis knygelėmis jis kviečia
domėtis ne tik vaikus, bet ir suaugusiuosius,
per dažnai pamirštančius išlaisvinti savo protą ir sutelkiančius dėmesį tik į pasakas, pavadinimu
„Žinios“.
Knygos „Akvariumo istorijos. Eglės Spyglės paslaptis“ herojai nėra tik išgalvoti – jie iš tikrųjų gyvena Kaune esančio prekybos ir laisvalaikio centro „MEGA“ akvariume. Tai aukščiausias akvariumas Baltijos šalyse bei patenka į aukščiausių akvariumų pasaulyje dešimtuką!
Akvariumas yra 10 m aukščio ir 4 m pločio, jo ilgis 11 m, vandens talpa – 170 tūkst. litrų.
„MEGOS“ akvariume gyvena daugiau nei 30 skirtingų tropikinių žuvų rūšių, kilusių iš Atlanto, Indijos ir Ramiojo vandenynų, Raudonosios, Viduržemio, Karibų jūrų. Akvariumo koralai atvežti iš Pietų Afrikos Respublikos. Jame gyvena ir šeši Karibų jūros rykliai, užaugantys iki 2 m ilgio.
Pamatyk savo akimis, kaip profesionalūs narai maitina žuvis:
antradieniais, ketvirtadieniais ir penktadieniais - 17.00 val.,
šeštadieniais ir švenčių dienomis - 13.00 val.
Raudonosios jūros vėliavnešys – Heniochus intermedius
Ši grakščios kūno formos žuvelė paplitusi Raudonojoje jūroje bei Adeno įlankoje, kur vanduo itin sūrus, būtent toks jai labiausiai patinka. Žuvies burnytė ištįsusi į nedidelį vamzdelį, todėl ji valgo mažais kąsniais. Dažniausiai gaudo planktoną (mažas, beveik nematomas krevetes) arba apgraužia koralus, taigi nors atrodo miela ir nepavojinga, koralams ji gali gerokai pakenkti.
Melsvoji šikšnosparnė –
Platax orbicularis
Suaugusios žuvys plaukioja būreliais smėlėtame rifo lagūnos dugne, o jaunikliai slepiasi seklumose, mangrovių sąžalynuose. Plaukdami jaunikliai juda lyg nukritę medžių lapeliai, tokia pamėgdžiojanti elgsena padeda jiems išgyventi tarp jūros pakrantėse augančių mangrovių šaknų. Suaugėlių melsvųjų šikšnosparnių kūno forma keičiasi ir įgauna disko pavidalą.
Auksaspalvė dorada –
Anisotremus virginicus
Doradų jaunikliai būna itin ryškių spalvų ir dažnai nuo stambių žuvų nurinkinėja prie odos prikibusius parazitus, tokiu būdu atlikdami savotiškų gamtos gydytojų ar sanitarų vaidmenį. Stambios ir labai plėšrios žuvys, tokios kaip gruperiai, barakudos ar murenos kantriai laukia, kol toks „gydytojas“apžiūrės, atsukdami jam tai vieną, tai kitą šoną. Iš vandens ištraukta žuvelė skleidžia paršiuko kriuksėjimą primenančius garsus, todėl daugelyje šalių ji vadinama žuvimi paršiuke.
Geltonoji chirurgžuvė –
Zebrasoma flavescens
Ši ryškiai geltona žuvis yra tikra sveikuolė, jai patinka švieži ar džiovinti jūriniai dumbliai, salotos ir špinatai. Jūroje įvairios chirurgžuvės labai svarbios - jos nugraužia greitai augančius jūrinius dumblius ir apsaugo, kad jie neužgožtų lėtai augančių koralų. Ši iš pažiūros labai miela ir nekalta žuvelė nuo priešų apsigina ant uodegos galiuko esančiu aštriu pakitusiu žvynu – skalpeliu, kurį esant pavojui pastato stačiai ir uodegos smūgiu įduria užpuolikui.
Juodapelekis rifinis ryklys –
Carcharinus melanopterus
Nedideli, užauga tik apie 1,5 m ilgio. Šie rykliai neturi raumenų, kurie pumpuotų vandenį per žiauninius plyšius, todėl nuolat priversti plaukioti, kad per žiaunas tekantis vanduo aprūpintų organizmą deguonimi.
Ilgaspyglė ežiažuvė –
Diodon holocanthus
Iškilus pavojui, šios žuvys greitai prisiryja vandens ir per keliolika sekundžių tampa spygliuotu kamuoliu – taip ginasi nuo priešų. Keisdamos kūno spalvą, ežiažuvės puikiai prisitaiko prie dugno. Aktyvios naktį, dieną jos paprastai tūno ant dugno.
Žydrasis gruperis –
Epinephelus flavocaeruleus
Dažniausiai gyvena Indijos vandenyno koraliniuose rifuose. Žydrieji gruperiai yra plėšrūnai, daugiausia mintantys žuvimis, kalmarais, aštuonkojais ir vėžiagyviais. Akvariumuose tai reta žuvis, nes gamtoje nelengvai randama ir sugaunama.
Vienaragė raganosė –
Naso brevirostris
Ragas – išskirtinis žuvų pasaulio bruožas. Jaunos žuvytės rago neturi, jis užauga vėliau. Koraliniuose rifuose šios žuvys paprastai gyvena didesniais ar mažesniais būriais. Jaunos ir pusiau suaugėlės žuvys yra augalėdės, o suaugusios pradeda maitintis zooplanktonu. Paplitusios Ramiajame vandenyne.
Geltondėmis jūrų chirurgas –
Acanthurus olivaceus
Ant uodegos galiuko žuvys turi pakitusį, aštrų kaip skalpelis žvyną, kuriuo ginasi nuo priešų. Kartais akvariume nuo šio „skalpelio” nukenčia ir taikios žuvys. Daugiausia minta minkštais ir smulkiais dumbliais.
Rausvauodegė ragžuvė –
Melichthys vidua
Gerokai lepesnės nei kitos ragžuvės, tačiau tuo pačiu mažiau agresyvios. Iš kitų išsiskiria tamsiai žaliu kūnu, juodai kraštuotais balsvais pelekais ir kontrastinga rausva uodega. Paplitusios Havajų ir kitose Ramiojo vandenyno salose. Užauga iki 35 cm. Labai smalsios ir gudrios žuvys.
Ragžuvė klounas –
Balistoides conspicillum
Spalvingos ir žaismingai margos koralinių rifų žuvys yra agresyvios ir nemėgsta savo gentainių. Suaugusios ragžuvės akvariume gali terorizuoti net jas prižiūrinčius narus. Gamtoje daugiausia paplitusios Australijos pakrančių rifuose. Šios žuvys valgo daug, kabinėjasi prie kaimynų ir mėgsta daiktus aplinkoje surikiuoti joms patinkančia tvarka.
Geltonoji laputė –
Siganus vulpinus
Jeigu jos gauna užtektinai augalinio pašaro, lapučių priežiūra nekelia didesnių problemų, nes tai nereikios žuvys. Be to, rifo akvariumuose, kaip ir natūraliuose koraliniuose rifuose, jos nepailsdamos ėda augančius dumblius. Išgąsdintos laputės staigiai pakeičia kūno spalvą į neišvaizdžią rudai pilką, bet vėliau vėl tampa ryškiai geltonos.
VAGA, PEGASAS, KNYGŲ NAMAI ir kituose Lietuvos knygynuose.
